atpuskinis

×atpuskìnis, -ė adj. (2) 1. Šts skirtas atlaiduose dėvėti, išeiginis: Atpuskìnės kelnės senųjų žmonių buvo langėtos Šts. Jau tu ir mano atpuskinę [skarelę] pradedi kasdie nešioti! Gs. 2. per atlaidus laikomas: Atpuskìnės mišios Gs.